- tolubas
- ×tõlubas (l. tołub) sm. (1) NdŽ, LKAI145(Pc, Gdž, Kdn, Čk), Up, Kv, tòlubas (1) Rmš, Srj, Sn; M, KŽ, FrnW, Lp, tolūbas ilgi medžiaga apmušti kailiniai: Tas kuningaikštis ir nuejo sau, švytruodamas su savo tolūbu DS100(Rs). Štai naujas tolubėlis, naujos naginės rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.